- šebelnioti
- šẽbelnioti, -ioja, -iojo NdŽ, Mlt, šebelnióti, -iója, -iójo KŽ 1. tr. atžariai meilintis, kibinti, užkabinėti, erzinti: Tai juokas: toks gi senas, plikas, ir da mat mergas šẽbelnioja Pbs. Ką tu ten jas vis šẽbelnioji? Žl. | Pusmečiai veršiukai jau nuolat karvytes šẽbelnioja Sv. | refl. Mlt: Nebuvo pradėjęs su ja flirtuoti, šebelnioties Vaižg. 2. refl. Ser plepėtis, šnekėtis, juokauti: Šebelniojasi aukštaičiai ir kauniai Vaižg. Raganos su velniais šebelniójasi KŽ. \ šebelnioti; pasišebelnioti; prisišebelnioti
Dictionary of the Lithuanian Language.